Sugrįžimas į save

Kas tu? - nematoma gyja, supančiojusi kojas?
Supančiojusi tam, kad nepabėgčiau nuo savęs(?)
Jaučiu, kad siela, kaip tas šuo, vienatvėj šaukia.
Pametus kelią, klaidžioja po gatveles.

Vis noriu eiti, bet tos kojos...jos neklauso...
Šliaužiu ant kelių, rankos ieško atramos.
Šaukiu minty, klausausi aido sielos balso.
Nes pavargau jau nuo vienatvės tylumos.

Palauk... mintis - o, juk tyla ne nuo vienatvės!
Gal taip tylu todėl, kad pagaliau radau save(?)
Tyla - kryptis sugrįžti sielai iš tos gatvės,
sugrįžt į savo kelią, jausti džiaugsmą širdyje.