Atėjo nuovargis... (maniau bus kur paklydęs...) Tačiau atėjo... netikėtai, nelauktai. Ne, ne, nesu aš koks tai nusivylęs, tiesiog nelaukiau ir pasijutau kažkaip keistai.
Jei jau atėjo - tai pasiūliau sėstis. Atgauti kvapą, atsigert šiltos kavos. O, jis: "Ir tau reikėtų pailsėti. Juk dirbi tu per daug, be atvangos".
Na, gal ir taip, gal jis teisus, ir aš prisėdau, nes darbas, juk, ne vilkas, nepabėgs. Galiu, juk, leist sau pailsėti, kokios bėdos(?...) O, atsipūtus, bus smagiau judėt, išties.
Atsipūtėme - jis staiga pakilo. Ir sako: "Laikas aplankyt kitus..." Kur eis? - jis šito dar nežino. Bet aplankyt turės tiek didelius, tiek ir mažus.
Parašykite komentarą