Atėjo nuovargis... (maniau bus kur paklydęs...) Tačiau atėjo... netikėtai, nelauktai. Ne, ne, nesu aš koks tai nusivylęs, tiesiog nelaukiau ir pasijutau kažkaip keistai.
Jei jau atėjo - tai pasiūliau sėstis. Atgauti kvapą, atsigert šiltos kavos. O, jis: "Ir tau reikėtų pailsėti. Juk dirbi tu per daug, be atvangos".
Na, gal ir taip, gal jis teisus, ir aš prisėdau, nes darbas, juk, ne vilkas, nepabėgs. Galiu, juk, leist sau pailsėti, kokios bėdos(?...) O, atsipūtus, bus smagiau judėt, išties.
Atsipūtėme - jis staiga pakilo. Ir sako: "Laikas aplankyt kitus..." Kur eis? - jis šito dar nežino. Bet aplankyt turės tiek didelius, tiek ir mažus.
Tu atėjai į mano sapną. Jisai skambėjo tarsi "kojomis aukštyn". Gal nori spustelti ir tu nors vieną natą(?) Ar eisim bosinėm natom abu žemyn(?)
O sapnas nieko toks, gražus, spalvotas. Ir muzika tokia gal biškį crazy, bet smagi :) Klausytis malonu - paveikslas muzikinis apgalvotas(!) Ir moduliacijų kaita staigi.
Tik klausimėlis vienas, o, kur natos? Ai, supratau, juk profai muzikuoja mintinai :) Ir natos, juk, nepaprastos, o blatnos. Jei nori pakartot - kartoja imtinai.
Gerai, kad atėjai, tai gal kartu pagrojam(?) Kurią renkiesi: dešinė - kairė? Pasirinkai(?), tada pavarom, padžiazuojam! Žinok, kad kaire gali keisti dešinė :)
Minčių dykumoje radau rusenantį lauželį. Netoliese buveinę klįstančių minčių. O, mintys mintys, jos nusiramint negali ir eina amžinu ratu, be tikslo, be krypčių.
Pasiutęs vėjas ir įkaitęs smėlis, mintis čia blaško, čia vėl surenka krūvon. Pakėlęs galvą įžvelgiu ir dangaus mėlį. O, mintys juda nesustabdomai naktim dienom.
Minčių dykumoje anei žolytės, nei medelio. Tiesa, slaptų minčių dar pėdsakus radau... Pavargęs pasukau namo, o jos man moja - gero kelio! Kaip keista? - radęs tokią mintį pamaniau...
Необходимо позволить себе иметь. Это состояние похоже на то, когда вы в первый раз поехали на двухколесном велосипеде.
Сомнения, колебания и словопрения исчезли, а осталась одна бессловесная ясность – знание.
Ощущение:
– ясности без слов;
– знания без веры;
– уверенности без колебаний и есть состояние единства души и разума. В таком состоянии вы ощущаете свое единение с безмолвной силой, которая управляет Вселенной. Эта сила подхватывает вас и переносит в сектор, где исполняется то, в чем сошлись душа и разум.
"Barzda auksinė" - trys plaukai ant smakro, tačiau prižiūrima rimtai, kad net baisu... Iš šono vaizdas - tai artistas juoko teatro :), šalia barzdos laiminga šypsena iki ausų :)
Žmogelis šypsosi - barzdelė net didėja :) Su šukom braukia - sušukuota turi būt(!):) O, sušukavus, tai net nuotaika gerėja. Ir klausia veidrody savęs: - gražus aš(?)-taip, turbūt :)
Išskirtos tam net šukos specialios. Mintis(!!!) - kiekvieną plauką reikia masažuot(!) O - po - ma - sa - žooo!!! kaifas, nerealiai!!! Taip žiūrint noris pasakyt - gal baik... durniuot...
Tad taip barzdelę popina ir saugo. Ir, kas svarbiau: barzdelė ar žmona?... Tik kartais gailisi, žandai, kad neapauga... Tada tai būtų Karžygio Barzda! :)
Užaugęs tapt karaliumi norėčiau. Nešiot karūną aukso išdidžiai. Mama vis šaiposi: - Aš pažiūrėčiau, kaip apsistatęs čipsais tu valdai :)...
Ir, ką tie čipsai, man patinka. Dar limonado gurkštelėti greitom. O, ką, karaliui, tipo, taip netinka? Maišelį pabaigiu, čiumpu dar kitą paslapčiom :)...
Na, taip, karalium būt - tai rimta. Mąstyk, valdyk, nurodinėk. Bet mano mamai tai patinka. Paprašė, ko - klausyk, daryk ir nebambėk!
Taip, taip, karalium būt, tai faina. Dienų dienas vis rymai, vis valdai. O, per gimtadienius užtrauki dainą. Visi net juokiasi, jų šypsenas matai.
Užaugęs tapt karaliumi norėčiau. Manau, tai linksmas darbas ir alga gera. Mama lai šaiposi "Aš pažiūrėčiau..." O, dėl manęs tai vyriška, juk, pareiga(!?)
