Kūryba (eilės) man yra viena iš saviraiškos priemonių. Kuriu tam, kad būčiau naudingas žmonėms, pasidalinčiau tam tikromis žiniomis ir gal net padėčiau psichologiškai sunkiais momentais. Malonaus skaitymo, gerbiamieji :)
Susivėlęs, be tapkių nuo ryto. Nepaleidžia iš rankų jis pulto. Žmona šaukia: "Nu, kur tai matyta?" Prašo dirbti - jis tik nusipurto...
Draugė šaiposi, skamba jos juokas. Žmona mąsto: "... gal man jį aprengti?..." O, jis spokso į jas lyg apuokas ir kartu bando net gi kikenti...
Žmona guodžias: "... Gavau Vingių Joną... Duok pavalgyt, miegot, daugiau nieko..." Vat paimtų pakibintų žmoną(!) Ar į sieną įkaltų nors cvieką.
Ir, už ką man... lemtis tai(?), gal nuotykis(?) Gal dangus su manim taip juokauja(?) Kam man duotas tas peraugęs kūdikis(?) Vienas pliusas - jis nors netriukšmauja!