Atėjo laikas

Atėjo laikas atiduot skolas,
pasėtas dar šviesioj vaikystėj.
Maniau, manęs jos neberas,
bet tai juokinga, tai paikystė...

Maniau, jas vėjas išnešios,
debesyse paslėps jų daigus,
bet vėjas nešė atgalios,
šalia manęs jų kelias baigės.

Skola - ne rona, neušgis,
sakydavo mano močiutė.
Ji buvo visiškai teisi,
o aš sakiau - negali būti...

Atėjo laikas - jos šalia,
sustojusios gražiai eilutėj.
Ir žiūri smalsiai į mane
ir spindi smalsios jų akutės.

Taip, laikas jau, aš jau einu,
pasiraitodamas rankoves.
- Na, sveikos, einam pamažu,
man neprailgs šita kelionė...