Ateinu pas tave tylomis, lyg slapčiom, neišgąsdint, o tik sužinot, pagaliau... Aš tik noriu ištart, išsakyt pašnibždom, kas ir kaip(?), ką galvot(?), pagaliau, kas toliau?...
Aš žinau - tai tiesa - mes skirtingi labai, bet tiesa, juk, ir ta - mūs jausmai ypatingi. Jei išmoksim išgirst ir kalbėt atvirai, mudu liksim kartu ir laimingi!
Ateinu pas tave, lyg šešėlis slapčia. Tyliai mintį šnabždu, lūpos virpa. O, taip noris išrėkt, nes tyla lyg kančia. Šnabždant žodžiai tarp lūpų užstringa...
Ateinu paslapčia, mintys verda galvoj. Pakeliui lūpos virpa ir šnabžda. Akys veda pirmyn ir regiu tolumoj - mes kartu - tai tiesa ar miražas?
Parašykite komentarą